Svik Kķnverja viš fólkiš er bżr žessa jörš !

Ķ Jślķ 2005 veiktust 68 einstaklingar ķ nokkrum žorpum ķ Sichuan héraši ķ Kķna af dularfullum sjśkdómi. Ašeins 27 lifšu žetta af žannig aš dįnartķšnin var 63%. Sjśkdómseinkennin voru hįr hiti, lungnabólga, uppköst, slappleiki, mešvitundarleysi og marflekkir undir hśš. Opinber fréttastofa landsins sagši kešjukokk (Streptococcus suis) hafa herjaš į fólkiš. Óstašfestar fréttir herma aš nś hafi hįtt ķ 200 manns smitast og dįnartķšnin sé um 74%.

Fyrir utan žį stašreynd aš opinber fréttastofa Kķna tekur viš beinum skipunum frį stjórnvöldum, žį eru ašallega tvęr įstęšur fyrir žvķ af hverju viš ęttum aš taka į žessum upplżsingum meš töngum. Kešjukokkur er bakterķa sem myndast ķ svķnum og hefur aldrei veriš neitt stórvandamįl eša h5n1-p2faraldur. Sķšan bakterķan var greind er ekki vitaš um meira en 150 tilfelli ķ öllum heiminum žar sem fólk hefur sżkst. Ķ öšru lagi žį er žaš lķka ķ hęsta mįta óvenjulegt aš bakterķusżking dreifi sér eins og vķrus yfir stórt svęši og drepi 63% fórnarlamba sinna. Kešjukokkur ķ fólki getur valdiš hita, gigt, mengisbólgu og heyrnarleysi—žetta er enginn Svartidauši. Fyrir nokkrum įrum, žegar SARS faraldur byrjaši ķ Kķna, reyndu stjórnvöld aš fela žį stašreynd fyrir umheiminum. Viš höfum žvķ fulla įstęšu til žess aš vera į varšbergi og spyrja hvort H5N1 vķrusinn hefur žegar breytt sér eša blandast vęgari vķrus ķ Kķna og fuglaflensan žar sé byrjuš aš berast į milli fólks. Žegar 63% sjśklinga deyr og blęšingar undir hśš eru meš ķ pakkanum, žį er eins gott aš skoša mįliš betur.

Ķ fręgu bréfi sem lęknir viš hersjśkrahśs ķ Boston skrifaši 29. september 1918 (birt ķ British Medical Journal 22. desember 1979) er spęnsku veikinni lżst į ekki ósvipašan hįtt og dularfulla sjśkdóminum ķ Sichuan héraši. Menn voru lagšir inn meš hįan hita, misstu mešvitund, fengu lungnaólgu og hįtt hlutfall žeirra dó śr veikinni. Tveim tķmum eftir aš žeir voru lagšir inn myndušust marblettir į kinnbeinum, sem sķšan breiddust śt um allt andlitiš—"žar til erfitt var aš greina želdökkan mann frį hvķtum"—en žessu ber mjög saman viš lżsingu sem dr. Žóršur Thoroddsen gaf og skrįš er ķ Ķsland ķ aldanna rįs (bls. 150). Žóršur segir žar aš lķkin hafi veriš helblį. Svartidauši lżsti sér į svipašan hįtt meš hśšblęšingum og lķkin voru helblį eša allt aš žvķ svört.

Stjórnvöld ķ Kķna hafa lengstum litiš į smitsjśkdóma sem rķkisleyndarmįl og žegar fréttastöš į Netinu birti frétt ķ aprķl um fugladauša ķ Qinghai af völdum H5N1 žį voru 17 af 19 fréttamönnum Boxun handteknir. Mįnuši seinna višurkenndu stjórnvöld loks dauša 8000 fugla, en žögšu žunnu hljóši yfir örlögum 127 einstaklinga sem fréttaritarar Boxun fullyrtu aš hefšu lķka smitast af fuglaflensu. Žį hefur opinber fréttastofa landsins ekki sagt orš um fuglaflensufarald sem heimamenn hafa stašfest ķ bęši Shantou og Yunnan. Ķ stuttu mįli žį neitar Kķna aš višurkenna aš einn einasti mašur ķ landinu hafi smitast af fuglaflensu žótt veikin hafi drepiš 57 manns ķ nįgrannarķkjunum.

Ķ jślķ 2005 birti vķsindaritiš Nature nišurstöšur rannsókna į erfšamengi H5N1 vķrusa sem voru tekir śr fuglum sem sżktust į žessu įri ķ Guangdong, Hunan og Yunnan. Višbrögš stjórnvalda ķ Kķna voru eins og viš var aš bśast. Žau įsökušu dr. Guan Yi, vķsindamann viš hįskólann ķ Hong Kong, um aš stela rķkisleyndarmįlum og hótušu honum öllu illu. Yfirvöld eru e.t.v. į nįlum vegna žess aš einstaklingar ķ borginni Ziyang hafa veriš aš lįtast śr fuglaflensu og nęsti alžjóšlegi flugvöllurinn er ašeins ķ 250 km fjarlęgš (ķ borginni Chengdu).

Ķ Kķna geta menn fariš ķ fangelsi fyrir aš taka myndir. Žśsundir fugla liggja daušir eša eru ķ andaslitrunum. H5N1 vandamįliš ķ Kķna er margfalt verra en yfirvöld višurkenna.

Drepsóttir eru misjafnlega mannskęšar og Alžjóša heilbrigšisstofnunin (WHO) hefur ķtrekaš varaš viš aš eins slķk sé į nęstu grösum. Žessa stundina (svo sannaš sé) gerist žaš ašeins örsjaldan aš H5N1 sżkilinn berst frį fuglum til manna, en žegar veiran nęr aš breyta sér žannig aš fólk byrji aš smita hvert annaš žį er fjandinn laus. Lófaklapp vegna nżrra bóluefna er alls ekki tķmabęrt vegna žess aš enginn veit hvernig endanleg śtgįfa H5N1 į eftir aš vera samansett. Žaš er nś žegar töluveršur munur į erfšamengi sżkilsins sem herjar į Sušaustur-Asķu og śtgįfunnar sem nżlega hélt innreiš sķna ķ Rśssland og Evrópu. Žegar H5N1 sķšan gengur ķ eina sęng meš öšrum flensuvķrus žį er hętt viš aš leitin aš bóluefni verši aš byrja upp į nżtt.

Žaš er óžolandi į tuttugustu og fyrstu öldinni aš lįta eitt rķki komast upp meš aš leyna upplżsingum bookum sżkingu sem hugsanlega gęti veriš upphaf drepsóttar sem sķšan breišist śt um allan heim. Nżlegar hugmyndir sem hafa komiš fram um aš hęgt sé aš halda drepsótt į borš viš spęnsku veikina ķ skefjum og innan įkvešinna svęša eru vęgast sagt hępnar. Žaš žarf ekki nema einn smitbera ķ 300 manna flugi frį t.d. Hong Kong til London. Faržegar į žeirri leiš gętu veriš ķ įframhaldandi flugi til 10–20 borga ķ Evrópu. Bśiš spil.

 Drepsótt į borš viš spęnsku veikina viršist allt aš žvķ óumflżjanleg og sennilega eiga sögubękur eftir kalla žessa "kķnversku plįguna" eša hlišstęšu nafni. Žegar stórhęttulegur vķrus eins og H5N1 nęr aš žróast žį veršur aš kęfa hann strax ķ fęšingu. En kķnversk yfirvöld drógu lappirnar og žvķ er vķrusinn žessa stundina ķ heimsreisu, falinn ķ holdi og blóši farfugla. Framferši Kķnverja ķ žessu mįli er forkastanlegt.

Žessi nżjasta sżking—einn fuglafręšingur lżsir henni sem "śtbreiddustu og banvęnustu fuglaflensu er menn hafa séš ķ villtum fuglum"—byrjaši ķ lok aprķl  2005 į lķtilli eyju sem er stašsett į Qinghai stöšuvatninu ķ vesturhluta Kķna. Gęsir byrjušu aš fį krampa, veikin breiddist śt um allt vatniš og žśsundir fugla lįgu brįtt ķ valnum. Stuttu seinna byrjušu fuglar ķ sušurhluta Kķna aš drepast į svipašan hįtt, en yfirvöld geršu allt sem žau gįtu til žess aš halda žvķ leyndu.

Dr. Yi Guan, sem ķ mörg įr hefur stjórnaš hópi vķsindamanna sem rannsaka fuglavķrusa, kvartaši ķ jślķ yfir sinnuleysi Kķnverja ķ vištali viš breska blašiš Guardian:

"Žeir hafa gert sama og ekki neitt til žess aš hafa stjórn į žessum faraldri. Žeir hefšu įtt aš falast eftir hjįlp erlendis frį. Žessir fuglar fara til Indlands og Bangladesh og žeir munu blandast fuglum frį Evrópu."

Žótt yfirvöld ķ Kķna hafi stašiš hjį frosin į mešan H5N1 fór śr böndunum, žį höfšu žau nóga orku til žess aš rįšast į vķsindamenn sem höfšu įhyggjur af įstandinu. Rannsóknarstofu dr. Yi Guan viš Shantou hįskólann var t.d. lokaš og hótanir um mįlssókn lįgu ķ loftinu ķ žessu landi sem lķtur į fuglaflensu sem rķkisleyndarmįl. Möppudżr landbśnašarrįšuneytisins taka nś viš rannsóknum sem sjįlfstęšari hópar stundušu įšur.

Eins og žetta kort sżnir žį er fuglaflensan komin į feršalag sem enginn getur lengur stöšvaš. 400px-Global_spread_of_H5N1_mapFuglaflensan hefur nś žegar drepiš fólk ķ Vķetnam, sżkt svķn ķ Indónesķu, drepiš gęsir ķ Mongólķu og endur ķ Sķberķu. Į hverju hausti hefja farfuglar sig til flugs frį Sķberķu og halda til Sušur-Evrópu, Kanada og Alaska. Annar hópur er žessa dagana aš byrja feršalag frį vesturhluta Kķna til Indlands og žašan til Įstralķu. Yfir 100 žśsundundir fugla hafa žegar falliš ķ Rśsslandi

Žessi landfręšilega śtbreišsla įsamt fjöldi tegunda sem hefur smitast af H5N1 tryggir nęr fullkomlega aš vķrusinn į eftir aš breyta sér žannig aš hann getur gengiš į milli fólks. Sérfręšingar į vegum WHO og tķmaritiš Science segja nśna aš möguleikar į farsótt séu 100%.

_40906642_birdflu_specialŽrišji heimurinn stendur algjörlega berskjaldašur og er ófęr um aš taka į móti flensu sem lķkist žeirri sem gekk yfir heiminn 1918. Mannfall į jöršinni gęti žvķ hęglega fariš yfir 500 milljónir ķ nęstu drepsótt. Ef vķrusinn veikist ekki töluvert viš breytinguna sem gerir honum kleift aš berast mešal fólks, žį gęti žessi tala oršiš miklu hęrri.

Mörg žróuš rķki eru bśin aš sanka aš sér sżklalyfjum sem eiga eftir aš hjįlpa mikiš. En hugmyndir um aš nżtt bóluefni eigi eftir aš bjarga öllu eru annaš hvort loftkastalar eša tilraun til žess aš hughreysta fólk. Jįkvęšar nišurstöšur tilrauna sanna alls ekki aš umrętt bóluefni eigi eftir aš vinna į móti vķrus sem ekki er enn hongkongfullmótašur og enginn veit hvernig veršur nįkvęmlega samansettur. Žaš tekur lķka marga mįnuši bara aš undirbśa framleišslu į žessu bóluefni og takmarkaš framboš į frjóvgušum eggjum gerir framleišsluna óžęgilega hęga. Dr. Michael Osterholm, yfirmašur smitsjśkdómadeildar hįskólans ķ Minnesota, śtskżrir hvernig mįlin velkjast ķ sambandi viš bóluefni og lyf sem hugsanlega sporna viš vęntanlegum fuglaflensufaraldri hjį fólki:

"Fólk einfaldlega skilur žetta ekki. Ef viš hęfum nżtt verkefni ķ dag sem vęri eitthvaš ķ lķkingu viš Manhattan-įętlunina [atómsprengjuverkefniš fręga] til žess aš auka framleišslu bóluefna og lyfja, žį mundum viš ekki įrum saman hafa męlanleg įhrif į frambošsmagn žessara mikilvęgu efna svo hęgt vęri aš takast į viš heimsfaraldur."

Ennžį hefur ekkert komiš fram sem bendir til aš fuglar į Ķslandi hafi sżkst af fuglaflensu. Tekin hafa veriš sżni śr öndum į Tjörninni ķ Reykjavķk og į alifuglabśum og fyrirhugaš er aš taka sżni śr villtum fuglum.

Mikilvęgt er aš gera greinarmun į žeirri inflśensu sem herjar į mannfólkiš įrlega og fuglainflśensu. Einnig er vert aš geta žess aš žó įkvešnar tegundir af fuglainflśensu gangi mešal fugla žį hafa žęr aš öllu jöfnu ekki smitaš fólk. Flest tilfelli fuglainflśensu ķ mönnum mį rekja til žess beinnar snertingar viš smitaša fugla eša śrgangs frį žeim.  

 

Heilbrigšisyfirvöld um allan heim eru nś aš vinna aš rįšstöfunum til aš verjast og bregšast viš hugsanlegum faraldri og byggja į fyrri reynslu af margs konar sóttum og faröldrum žeim tengdum.  

 

Hvaša varśšarrįstafanir eru fyrir hendi?

Ekki er męlt meš feršatakmörkunum en feršamönnum sem eru leiš til landa žar sem fuglaflensa H5N1-1hefur veriš greind er bent į eftirfarandi varśšarrįšstafanir:

  • Foršast aš komast ķ snertingu viš lifandi hęnsnfugla og villta fugla.
  • Foršast aš heimsękja markaši meš lifandi fuglum og fuglabś.
  • Foršast aš snerta yfirborš sem menguš eru af fuglaskķt.
  • Foršast aš snerta dauša fugla.
  • Aš borša ekki ósošiš eša illa sošiš fuglakjöt og egg.
  • Huga aš almennu hreinlęti og tķšum handžvotti.
  • Ekki flytja heim meš sér fuglaafuršir til landsins.
Žį skal žess getiš aš ekki er męlt meš žvķ aš feršamenn taki inflśensulyf meš sér į feršum sķnum nema aš bśast megi viš aš viškomandi komist ķ snertingu viš sżkta fugla, til dęmis dżralęknar sem vinna viš aš takmarka śtbreišslu fuglainflśensu. Óhętt er aš neyta fuglakjöts į Ķslandi žar sem strangt eftirlit er meš innflutningi į kjötvörum.  

Stašreyndin er sś aš eins og er žį eru meiri lķkur eru į aš fólk smitist af „hefšbundinni" inflśensu. Almennar rįšleggingar varšandi smithęttu hvort sem um er aš ręša inflśensu eša ašrar sżkingar eru:

  • Lįta bólusetja sig - ef bóluefni er til.
  • Reglulegur handžvottur.
  • Halda sig heima ef mašur er veikur.

Meiri upplżsingar mį fį į vef Landlęknisembęttisins

6.8.2008 Ath ! vefur mbl.is
Žrķr lįtnir og žrettįn veikir af fuglaflensu !
Žrķr eru lįtnir og žrettįn hafa veriš lagšir inn į sjśkrahśs meš einkenni fuglaflensu ķ Indónesķu, aš sögn hjśkrunarfręšings ķ Asahan héraši į noršur-Sśmötru.  Fjöldi kjśklinga og dśfna drįpust skyndilega ķ žorpinu Air Batu fyrir viku sķšan og eftir žaš hefur tilfellunum fjölgaš.

Fólkiš var lagt inn į sjśkrahśs meš hįan hita og įtti viš öndunarvandamįl aš strķša.  Žeir sem létust voru meš sömu einkenni. Heimild: MBL.IS

Heimildir fengnar hist og her..


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband